|
|
|
|
литовский словарь / iššokinėti | | iššokinė́ti (iššokinė́ja, iššokinė́jo) džn. выпрыгивать/выпрыгнуть, повыскакивать, повыскочить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | iššokinėju | iššokinėjau | iššokinėdavau | iššokinėsiu |
---|
2p.sg. | iššokinėji | iššokinėjai | iššokinėdavai | iššokinėsi |
---|
3p.sg. | iššokinėja | iššokinėjo | iššokinėdavo | iššokinės |
---|
1p.pl. | iššokinėjam, iššokinėjame | iššokinėjome, iššokinėjom | iššokinėdavom, iššokinėdavome | iššokinėsim, iššokinėsime |
---|
2p.pl. | iššokinėjate, iššokinėjat | iššokinėjote, iššokinėjot | iššokinėdavote, iššokinėdavot | iššokinėsit, iššokinėsite |
---|
3p.pl. | iššokinėja | iššokinėjo | iššokinėdavo | iššokinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | iššokinėčiau | iššokinėtumėm, iššokinėtume, iššokinėtumėme |
---|
2p. | iššokinėtum, iššokinėtumei | iššokinėtumėte, iššokinėtumėt |
---|
3p. | iššokinėtų | iššokinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | iššokinėkim, iššokinėkime |
---|
2p. | iššokinėki, iššokinėk | iššokinėkit, iššokinėkite |
---|
3p. | teiššokinėja, teiššokinėjie | teiššokinėjie, teiššokinėja |
---|
|