/ru/
закаляться
/de/
sich abhärten
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užsigrūdinu | užsigrūdinau | užsigrūdindavau | užsigrūdinsiu |
| 2p.sg. | užsigrūdini | užsigrūdinai | užsigrūdindavai | užsigrūdinsi |
| 3p.sg. | užsigrūdina | užsigrūdino | užsigrūdindavo | užsigrūdins |
| 1p.pl. | užsigrūdiname, užsigrūdinam | užsigrūdinome, užsigrūdinom | užsigrūdindavome | užsigrūdinsime |
| 2p.pl. | užsigrūdinate | užsigrūdinot, užsigrūdinote | užsigrūdindavote | užsigrūdinsite |
| 3p.pl. | užsigrūdina | užsigrūdino | užsigrūdindavo | užsigrūdins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užsigrūdinčiau | užsigrūdintumėme, užsigrūdintume |
| 2p. | užsigrūdintumei, užsigrūdintum | užsigrūdintumėte |
| 3p. | užsigrūdintų | užsigrūdintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užsigrūdinkim, užsigrūdinkime | |
| 2p. | užsigrūdinki, užsigrūdink | užsigrūdinkit, užsigrūdinkite |
| 3p. | teužsigrūdinie, teužsigrūdina | teužsigrūdina, teužsigrūdinie |