|
|
|
|
литовский словарь / užburkuoti | | užburkúoti (užburkúoja, užburkãvo) начать/начинать ворковать, заворковать/ворковать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užburkuoju | užburkavau | užburkuodavau | užburkuosiu |
---|
2p.sg. | užburkuoji | užburkavai | užburkuodavai | užburkuosi |
---|
3p.sg. | užburkuoja | užburkavo | užburkuodavo | užburkuos |
---|
1p.pl. | užburkuojam, užburkuojame | užburkavom, užburkavome | užburkuodavome, užburkuodavom | užburkuosim, užburkuosime |
---|
2p.pl. | užburkuojate, užburkuojat | užburkavot, užburkavote | užburkuodavote, užburkuodavot | užburkuosit, užburkuosite |
---|
3p.pl. | užburkuoja | užburkavo | užburkuodavo | užburkuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užburkuočiau | užburkuotumėm, užburkuotumėme, užburkuotume |
---|
2p. | užburkuotumei, užburkuotum | užburkuotumėte, užburkuotumėt |
---|
3p. | užburkuotų | užburkuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užburkuokim, užburkuokime |
---|
2p. | užburkuok, užburkuoki | užburkuokite, užburkuokit |
---|
3p. | teužburkuoja, teužburkuojie | teužburkuoja, teužburkuojie |
---|
|