/ru/
накрошиться
/en/
žr. pritrupėti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prigurėjau | prigurėdavau | prigurėsiu | |
| 2p.sg. | prigurėjai | prigurėdavai | prigurėsi | |
| 3p.sg. | prigurėjo | prigurėdavo | prigurės | |
| 1p.pl. | prigurėjom, prigurėjome | prigurėdavom, prigurėdavome | prigurėsim, prigurėsime | |
| 2p.pl. | prigurėjot, prigurėjote | prigurėdavote, prigurėdavot | prigurėsit, prigurėsite | |
| 3p.pl. | prigurėjo | prigurėdavo | prigurės | |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prigurėčiau | prigurėtumėm, prigurėtume, prigurėtumėme |
| 2p. | prigurėtumei, prigurėtum | prigurėtumėte, prigurėtumėt |
| 3p. | prigurėtų | prigurėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prigurėkim, prigurėkime | |
| 2p. | prigurėk, prigurėki | prigurėkite, prigurėkit |
| 3p. | ||